2022-03-15
Aš esu 90-ųjų kartos vaikas. Lietuvoje tai turi simbolinę reikšmę. Gimiau praėjus vos mėnesiui po mūsų šalies Nepriklausomybės atkūrimo.
Nepaisant to, kad mano gimimo liudijimo viršelyje šviečia sovietinis kūjis ir pjautuvas, aš nepatyriau sovietinės okupacijos.
Taip pat, nors mano seneliai ir tėvai išgyveno daugybę karo ir okupacijos epizodų, aš per savo 30 metų realiai negalvojau apie tikrą karo tikimybę savo gyvenime. Tačiau nuo vasario 24-osios, prasidėjo nauja realybė.
Nauja realybė, kurioje ne tik Ukrainos, bet ir kitų Europos šalių vaikai nebeturi prabangos gyventi be karo perspektyvos. Nauja realybė, kurioje tūkstančiai ukrainiečių aukoja savo gyvybes gindami teisę egzistuoti, gindami mūsų visų saugumą, gindami vertybes, kurioms atstovaujame šioje Taryboje.
Šią realybę mums visiems atnešė ponas Putinas. Pradėjęs agresijos karą, įsakydamas ginkluotai pulti Ukrainą. O tai pagal Niurnbergo chartiją traktuojama kaip nusikaltimas taikai. Atakuojami civiliai taikiniai, įkaitais paimami išrinkti atstovai, puolami humanitariniai koridoriai ir be atodairos naudojama artilerija, raketos ir bombardavimai.
Nepaisydama daugybės raginimų nutraukti karo veiksmus, Rusija ir toliau tęsia savo agresiją, eskaluoja smurtą ir toliau grasina, kad kitos valstybės nesikištų.
Ši paskutinė dalis – grasinti mums – mano nuomone, yra vienas iš svarbiausių Putino tikslų. Jis nori matyti, kaip Vakarų sąjungininkai tyliai stovi šalia, kai jo armija vis giliau žengia į suverenią Ukrainos teritoriją.
Pasiremsiu žymaus prancūzų politiko citata: „Baimė trukdo imtis bet kokių veiksmų, trukdo įsipareigoti. Kai bijai, nebelieka svajonių, nebelieka ateities planų. Baimė yra pagrindinė grėsmė“.
Todėl turime sekti savo drąsių draugų Ukrainoje pavyzdžiu, vieningai ginti mūsų bendras vertybes, pasmerktiPutiną už jo veiksmus.
Šiandien parengta ataskaita būtent tai ir daro. Joje aiškiai teigiama, kad „ Rusijos Federacija nebegali būti organizacijos nare“.
Kommentare